sutąsyti

sutąsyti
sutąsýti tr. 1. patampyti, patraukyti, supurtyti: Stalas trakt trakt, tai net pasižiūrėsiu, kas jį ten sutą̃sė Aln. Až kriūtinės tik sutą̃sė paėmęs, net špilkelės išlakstė Klt. Kai gerai sutąsiaũ berniūkštį, tuoj prisipažino Dbk. ║ refl. tr. tampant išlyginti, sutvarkyti, sutampyti: Tik susitą̃sė marškinius, pamatęs gražią RdN. 2. R422, MŽ572, N, KŽ sutraukyti: Įtraukdamas galus, nesutąsýk sruogų, gijų J. Sutą̃sė karvė apinestrį Ktk. Karvių razsigyliuota, lenciūgai sutąsýta Rš. Telyčia nutrūkus, virvė sutąsýta Mlt. Voratinkliai sutąsýti Ktk. Aš bernelio paklausysiu, šilko kasnykelį sutąsýsiu (d.) Dglš. Sumušė viedrus, sulaužė nėšius, sutą̃sė pasaitelius (d.) Ck. ║ suardyti: Lieptą sutą̃sė Aps. 3. tampant, tąsant privarginti, prikankinti: Karvė mane labai sutą̃sė Dbk. Kap sutą̃sė, sustūkojo [senelį], tai ir mirė Nč. ║ tąsant, valkiojant nukankinti: Komendotą, gyvą sugautą, sako, būk Algirdas liepęs arkliais sutąsyti S.Dauk. 4. N, NdŽ sutaršyti, sudraikyti, suvelti. | refl.: Susitą̃so tos vilnos – nūsipirko didelį gniužulą Pj. 5. refl. NdŽ, Ds, Vp susipešti, susikibti, susiimti: Kap sustą̃sė bernai terpui savę, tai visi iš veseilios išdundėjo Rod. Už krūtų susitą̃sė vyrai Rmš. 6. NdŽ, DŽ1, Adm sunkiai sunešioti, sutampyti, sukilnoti: Sutąsýk ben keturiasdešim bitonų [pieninėj]! Sug. Kiek akmenų sutą̃sė sklepui! Aln. Kol visas malkas sutąsiau, labai pavargau Skp. Kol sutąsiaũ bulbas naščiais – kakle dūšia (labai pavargau) Ktk. Vakar vištėlius sutą̃sėm, šiandie patys suejo DrskŽ. | refl. tr.: Aš viena šitų maišų nesusitąsýsiu in vežimą Prn. Nor bul'bas sustąsýsim Lp. 7. refl. sunkiai kur suvaikščioti: Vakar Leipalingin sustąsiaũ Lp. Škada mano žygio, tik dovanai sustąsiaũ Kb. 8. sukviesti, suvaryti: Sutą̃sė bobas pirkion iš atšlaimo pietuvyt Ad. 9. traukuliams sutraukyti, suremti: Kap ėmiau vemt, tai mislinau, ką man vidurius sutąsìs per šonus Nč. | impers.: Mañ sutą̃sė vemt Dglš. 10. Lzd šnek. sudėvėti, sunešioti: Megztinio nenuleidžiu nuo pečių – greit sutąsýsiu Ktk. Jau sutąseĩ andaroką, kad naują nupirko Švnč. Tokios geros buvo kelnės, tai sutą̃sė ką bematant girtas Sdk. 11. menk. ilgai artimai draugavus palikti, pamesti, suvedžioti: Argi anas mane paims, tik sudžiūveno, sutą̃sė mane, ir gana Užp. 12. refl. tr. menk. neištekėjus įsitaisyti (kūdikį): Buvo slauna merga, ale kap sustą̃sė benkartą, tai nė vienas in ją neskyšina Rš. 13. suklaidinti: Sutąseĩ mane – dieną sudilau [teisman atvykęs] Srj. 14. Sut susilpninti, sumažinti jėgas, išvarginti: Ligonį važinėdami tik sutą̃sė Prn. | refl.: Pareini šlapias, sustą̃sęs Dbč. 15. su vargu ką sunkiai kramtomą suvalgyti: Kada tu sutąsýsi šitą gaidį?! PnmR. Jis (bebras) tą vištą suėdė, sutą̃sė Grš. Led sutąsiaũ vieną [saldainį], užteks Slm. \ tąsyti; aptąsyti; atitąsyti; dasitąsyti; įtąsyti; ištąsyti; paištąsyti; nutąsyti; panutąsyti; papanutąsyti; patąsyti; partąsyti; pertąsyti; pratąsyti; pritąsyti; raztąsyti; sutąsyti; užtąsyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • sutašyti — sutašýti vksm. Mažỹlis sutãšė vi̇̀są kõšę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sutąsyti — sutąsýti vksm. Lagaminùs sutą̃sėme į viẽšbutį …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sutašyti — tr. NdŽ, KŽ 1. tašant susmulkinti: Sutašei baslį į niekus J. 2. R413, MŽ557, N tašant, kalant padaryti: Mietų cielą čvertį sutašiau vienas Slnt. Būtumei verčiau kuriam indui šulus sutašęs LzP. Paurukas, jau sutašęs padus, pasiėmė peilį, kantavo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sutąsioti — 1. refl. žr. sutąsyti 5 (refl.): Streipiniuo[ja] be darbo, kol susitąsio[ja] savo tarpe vaikiai Dr. 2. NdŽ, Kal žr. sutąsyti 6. tąsioti; ištąsioti; nusitąsioti; patąsioti; su …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptašyti — K, Rtr 1. tr. Q82, SD1104, SD207, MŽ, Sut, N, L, LL127, Š, NdŽ, KŽ, LzŽ kirviu, kaltu ar kuo kitu kiek apdrožti, aplyginti: Aptašyk storą baslį ploniau J. Glitai aptašau medį R45, MŽ61. Pavasarį aptašė medžius, aplygino, pamatams prirankiojo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptąsyti — tr. Š 1. KŽ, DŽ1 apstumdyti kiek, apdraskyti, apmušti: Merga zdarova, galėjo jį gerai aptąsyt Ob. Visos vištos išpjautos, tik viena paliko, ale šeško aptąsyta Svn. | refl.: Apsitą̃sė girtuokliai DŽ1. 2. aplyginti pešiojant, apipešioti: Aptąsiaũ… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitašyti — 1. tr. kiek nutašyti, nukapoti: Attašyta sienojo pusė Dv. Prieš baldymą reikia atatašyt nuo mūro [sienos] Slm. 2. intr. Ktk šnek. apmušti, aplupti: Būt par snukį atatãšęs ažu tokias kalbas Klt. Nerinko katras [vaikas] kaltas, abiem atatãšė Klt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitąsyti — tr. 1. aptampyti, apdraskyti: Jūsų arkliai užvirto…, šunes ausis atatąsė TDrIV113(Prng). 2. sunkiai atnešti, atvilkti: Atanešiau, privargau, atitąsiaũ sunkybę Skp. 3. refl. ateiti, atsivilkti: Ko jūs atsitąsėt? Pun. ◊ nors ausìs (ūsùs)… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dasitąsyti — ×dasitąsyti (hibr.) tr. sunkiai ko prisivežioti ar prisinešioti: Kiek mes tos duonos dastą̃sėm iš to Vilniaus Arm. tąsyti; aptąsyti; atitąsyti; dasitąsyti; įtąsyti; ištąsyti; paištąsyti; nutąsyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištašyti — Rtr 1. tr. R50, MŽ67, Sut, N, KŽ kirviu ar kuo kitu nulyginti, iškapoti, išskaptuoti: Seniau turėdavom tokį kirvį lenktu kotu, kad galėtum[e] vidaus sienų kertes ištašyt Slk. Kelminiai auliai būdavo iš rąsto, apali, ištašys vidų Lk. Lenktą medį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”